Archive forspalio, 2012

Šiandien parlamentą renka ir Ukraina

Šiandien trumpai komentavau rinkimus į Ukrainos parlamentą Lietuvos radijui. Štai mano apibendrintos mintys:

Per pastarąjį dešimtmetį rinkimai Ukrainoje – tai kova dėl skirtingų politinių ir integracinių vektorių. Vienos politinės jėgos mato tą vektorių nukreiptą į Rytus (suartėjimas su Rusija), kitos norėtų, kad šalis judėtų Vakarų kryptimi (Europos link). Ir vienos, ir kitos jėgos turi savo elektoratą – žmones, kurie tradiciškai atiduoda jiems savo balsą. Ta kova atspindi ir mentalinį skylimą. Ukrainos pasidalijimas į Rytinę ir Vakarinę dalį nėra išnykęs.

Mano prognozė – su nedidele persvara per šiuos rinkimus turėtų laimėti vakarietiškai orientuotos jėgos. Jos, tokiu atveju, ir formuotų vyriausybę. Žinoma, jeigu nepasitvirtins nuogąstavimai, kad rinkimų rezultatai gali būti klastojami, o dabartinė valdžia padarys viską, kad tik liktų „prie šalies vairo“.

Kaip ten bebūtų, Ukrainos visuomenė nėra patenkinta esama situacija. Kol kas nei vienai valdžiai nepavyko susidoroti su milžiniška korupcija. Jaunimas nemato didesnių perspektyvų savo šalyje, Pačioje visuomenėje vyrauja įtampa (dalis visuomenės baiminasi, kad valdžia pasuks autoritarizmo keliu). Visa tai, suprantama, veikia dabartinės valdžios nenaudai.

 

Comments off

Prof. L. Balcerowiczius: „Valstybė – ne Kalėdų senelis“

Vakar profesorius paaiškino viską gana paprastai ir aiškiai. Pinigai neatsiranda iš oro, jei didini vienas išlaidas (pvz., socialines), reiškia turi iš kažkur tai paimti tuos pinigus, o socializmo elementų inkorporavimas į kapitalizmą gresia stagnacija. O čia mano tekstas apie vakar dienos paskaitą:

Prof. L. Balcerowiczius: „Valstybė – ne Kalėdų senelis“

Pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute plačiai žinomo ekonomisto prof. Leszeko Balcerowicziaus paskaita „Euro zonos krizės sprendimo būdai ir euro zonai nepriklausančių ES šalių interesai“ susilaukė labai didelio susidomėjimo – auditorijoje greitai neliko laisvos vietos.

L. Balceroviczius pažymėjo, kad kalbos apie krizę vis nerimsta, nors pati krizė nėra tokio masto kaip atrodo. „Nesiginčysiu, euro zonoje kai kurios šalys turi problemų, tačiau ne visos“, – sakė profesorius. Pasak jo, klaida būtų kalbėti apie visą Europą apėmusią krizę. L. Balcerowiczius pažymėjo, kad, kalbant apie Europos Sąjungos šalis, galima išskirti Šiaurės šalių grupę, kuri laikosi gana neblogai, ir Pietų šalių grupę, kuri turi daugiau problemų. Pasak L. Balcerowicziaus, „kažkur viduryje tarp šių dviejų grupių yra Prancūzija“.

Kaip vieną iš svarbesnių veiksnių, kurie sukėlė Europą kamuojančias problemas, L. Balcerowiczius įvardijo pigių kreditų bumą ir pernelyg išpūstą socialinę kai kurių Europos šalių politiką – tai, ką profesorius pavadino „socializmu kapitalizme“. Pavyzdžiui, pasak L. Balcerowicziaus, graikai ilgą laiką išleisdavo daugiau pinigų, negu galėjo sau leisti. Profesorius priminė, kad viskas, kas valstybėje yra „nemokama“, iš tikrųjų apmokama iš surenkamų mokesčių. „Kuo didesnės socialinės išlaidos valstybėje, tuo didesni turi būti ir mokesčiai“, – sakė L. Balcerowiczius. Jis pažymėjo, kad dideli mokesčiai kenkia ekonomikos augimui.

L. Balcerowiczius ypač pabrėžė išpūstos socialinės sistemos ydingumą. Geros socialinės išmokos skatina nedarbą, mažindamos bedarbių motyvaciją ieškoti sau darbo vietos. „Kas moka mokesčius, kai yra didelis nedarbas?“ – retoriškai klausė profesorius, paminėdamas, kad tai yra Ispanijos, Italijos ir Graikijos atvejis. Kaip opiausią problemą L. Balcerowiczius įvardijo jaunimo nedarbą, nes tai reiškia, kad jaunoji karta neturi galimybės adaptuotis darbo rinkoje, neįgyja patirties ir tokie darbuotojai nėra patrauklūs darbdaviams.

Verta paminėti, kad L. Balcerowiczius, dirbęs Lenkijos finansų ministru ir Lenkijos centrinio banko vadovu, visada buvo žinomas kaip didelis laisvosios rinkos šalininkas. „Žmonės turi nustoti žiūrėti į valstybę kaip į Kalėdų senelį su maišu dovanų. Jei toks požiūris nepranyks, tai ir be krizės turėsime tik stagnaciją“, – yra įsitikinęs L. Balcerowiczius. Jis taip pat pažymėjo, kad, jo manymu, negali būti kokio nors vieningo Europos ir euro zonos gelbėjimo plano. „Europos Sąjungoje veikia du lygiai – europinis ir nacionalinis. Būtent nacionaliniu lygiu turėtų būti rodoma daugiau iniciatyvos. Nėra europinio Ispanijos problemos sprendimo – turi būti ispaniškas sprendimas. Nėra europinio Graikijos problemos sprendimo – turi būti graikiškas sprendimas“, – mano L. Balcerowiczius.

Publikuota: Naujienos.vu.lt

 

 

Comments (1)

Rusijos opozicija rengia savo rinkimus

Rusijoje spalio 20 ir 21 d. vyks rinkimai. Tiesa, apie juos greičiausiai mažai kas girdėjo ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje. Be to, šių rinkimų rezultatai kol kas nežada jokių permainų nei politiniame, nei visuomeniniame šalies gyvenime. Tačiau žmonės, organizuojantys šiuos rinkimus, tiki, kad tai gali būti naujas kovos prieš esamą Rusijos valdžią etapas. Taigi čia kalbama apie privačią politinę iniciatyvą – rinkimus į nesisteminės Rusijos opozicijos Koordinacinę tarybą. Nors galbūt ši žinia kol kas ir neturi didelio politinio svorio, pati Koordinacinės opozicijos tarybos (KOT) idėja ir organizuojamų rinkimų struktūra yra vertos detalesnio aptarimo.

skaityti toliau

Comments off

Pastarojo meto „derlius“

 Šiaurės Kaukazo įtampos spyruoklė

Dėmesys Rusijos Šiaurės Kaukazo regionui neslūgsta. Procesai, verdantys šiame regione, rodo, kad iki tikros taikos ir stabilumo ten yra dar gana toli. Keli paskutiniai įvykiai byloja, kad įtampa Šiaurės Kaukaze artimiausiu metu greičiausiai tik augs. Kalbant vaizdingai, galima teigti, kad pavieniai destabilizuojančio pobūdžio įvykiai spaudžia regiono įtampos spyruoklę, kuri galiausiai gali išsitiesti naujo ginkluoto konflikto pavidalu.

skaityti toliau

Įvaizdis yra viskas?

Vienoje senoje reklamoje teigiama, kad „įvaizdis yra viskas“. Šią frazę tenka prisiminti ir stebint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą įmantriose ryšių su visuomene akcijose. Naujausiu tokiu neprotokoliniu Rusijos prezidento pasirodymu tapo jo skrydis deltaplanu, rodant sezoninės migracijos kelią jauniklėms sibirinėms gervėms. V. Putinui teko užsivilkti baltą kostiumą, kad gervės pripažintų jį savo pulko vadu. Oficialiai tai buvo mokslinio projekto „Vilties skrydis“, skirto gervių populiacijos išsaugojimui, dalis, tačiau tai tapo ir dar viena garsiai nuskambėjusia V. Putino savireklamos akcija.

skaityti toliau

 Konfliktas dėl salų ir jo reikšmės

Antroji ir trečioji pasaulio ekonomikos susipešė dėl kelių salų Rytų Kinijos jūroje. Taip galima būtų apibūdinti Kinijos ir Japonijos konflikto aplinkybes. Šioje konfliktinėje situacijoje dalyvauja ir Kinijai artimas Taivanas, kuris irgi reiškia pretenzijas į ginčytinas Senkaku (kinų pavadinimas – Diaoyu) salas. Šis konfliktas, išaugęs į ganą rimtą konfrontaciją, turi ne tik akivaizdžiai matomas, bet ir užslėptas reikšmes.

skaityti toliau

Comments off

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos