Archive forgruodžio, 2011

Palydint 2011 metus

Paskutinė metų diena. Pagaliau sniegas – nors ir šlapias. Šie metai buvo neblogi, bet tikiuosi, kad sekantys vis vien bus geresni.

Na, o 2011 m. Lietuvoje ir Lenkijoje oficialiai buvo didžiojo mąstytojo ir kūrėjo  Česlovo Milošo metais. Todėl atsisveikinant su 2011-ais galima paskaityti ir šį mano tekstą:

Česlovas Milošas – mąstytojas, VU alumnas ir „paskutinis LDK pilietis“

Baigiasi 2011-ieji, kurie Lietuvoje ir Lenkijoje buvo paskelbti žymaus kūrėjo ir mąstytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo metais. Rašytojo 100 metų jubiliejus tapo puikia proga prisiminti ir apmąstyti jo indėlį į Lietuvos ir Lenkijos kultūrą, jų santykius, tarpusavio supratimą. Č. Milošas vadino save „paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu“ – tai buvo jo meninės ir kūrybinės pozicijos, taip pat ir pasaulėžiūros pagrindas. Blaškomas po pasaulį Č. Milošas niekada nebuvo praradęs dvasinio ryšio su savo vaikystės ir jaunystės vietomis Lietuvoje – Šeteniais ir Vilniumi. Jis su malonumu prisimindavo ir studijas Vilniaus universitete.

skaityti toliau

Comments off

Ilja Laursas: „Universitetas – tai treniruoklis smegenims“

Bendrovės „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas, Vilniaus universiteto alumnas Ilja Laursas šiandien yra vienas žinomiausių ir ryškiausių jaunosios Lietuvos verslininkų kartos atstovų. Žurnalas „Valstybė“ šiais metais apibūdino jį ir kaip „vieną įtakingiausių žmonių pasaulio informacinių technologijų srityje“. Šiandien su I. Laursu kalbame apie pačius aktualiausius klausimus, susijusius su aukštuoju mokslu – universitetinio išsilavinimo naudą, studentų įsidarbinimo aktualijas, verslo ir mokslo sąveikos problemas ir jaunų specialistų emigraciją.

skaityti toliau

Comments off

Audrio Antanaičio „Avilyje“

Visai smagiai padūzgėme Audrio Antanaičio „Avilyje“ Žinių radijuje.

Comments off

Visi lygūs

Prieš mirtį visi yra lygūs. Vakar netekome Vaclavo Havelo, šiandien buvo pranešta apie Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Ilo mirtį.

Vaclavas Havelas buvo tikras intelektualas, žmogus įkūnijantis liberaliąsias vertybes. Jis buvo vienas garbingiausių ir gerbiamiausių Europos politikų, tikras moralinis autoritetas. Iki paskutiniųjų savo dienų jis aktyviai palaikė laisvės ir demokratijos siekius, jo pozicija buvo girdima ir matoma. Jis buvo ne tik politikas, bet pirmiausiai – kūrėjas. Pasaulis neteko tikro Žmogaus.

Apie Kim Jong Ilą, atsiminęs lotynišką sentenciją de mortuis aut bene aut nihil, nieko nerašysiu.

Comments off

SVEČIO ĮRAŠAS: Ko žurnalistai galėtų pasimokyti iš grožinės literatūros kūrėjų

Šiandien tinklaraštyje nauja tradicija ir nauja kategorija. Pristatau jums pirmąjį svečio (t.y. – ne mano) įrašą:

Neseniai už akių užkliuvo kiek neįprastas žurnalistikos apibrėžimas: žurnalistika – tai skubota literatūra. Literatūros sąvoka turi kelias reikšmes, tačiau net ir iš, rodos, nuo žurnalistikos gerokai nutolusios grožinės literatūros kūrėjų žurnalistai privalėtų kai ko pasimokyti.

  • Vargšė lietuvių kalbos gramatika. Akivaizdu, kad dėl gramatikos klaidų žurnalistai mažiausiai kvaršina sau galvą. Gramatika paliekama redaktorių darbui, kurie taip pat ne visada pajėgia savo pastabumo voratinkliu išgaudyti klaidas. Teksto ir net leidinio vertės tai nedidina.
  • Pasiklydę skyrybos taisyklėse. Lietuvių kalbos skyrybą dabar galima pavadinti gana liberalia, tačiau net ir su tokia žurnalistams bei redaktoriams sunkiai sekasi sutarti. Operatyvumo išvytas tekstas skaitytojams siunčiamas pusiau skustas, pusiau luptas.
  • Užmirštos stilistinės priemonės. Tiesa, kad žurnalisto pateikiama informacija turi būti išsami, aiški ir nedviprasmiška, tačiau tai nereiškia, kad žurnalistas turi užmiršti stilistines figūras. Taikliai pavartotas oksimoronas, atnaujintas frazeologizmas arba vaizdinga litotė gali informacijai suteikti pridėtinės vertės – ji bus įtaigi ir įsimenama.
  • Kur autoriaus braižas? Naujienų agentūrų, viešųjų ryšių agentūrų ir kita neįvardintų autorių žurnalistams pateikiama informacija – beveidė, bespalvė ir sustingusi – išsviedžiama auditorijai. O kur žurnalistai-asmenybės, gebantys ir informaciją pateikti, ir savo autoritetingu braižu publikacijai didesnę vertę sukurti?
  •  Žinau tris specialistus ir suku aplink juos ratus. Didžioji dalis žurnalistų turi jau pažįstamus arba redakcijų siūlomus įvairių sričių specialistus, kurie nuolatos komentuoja savo srities aktualijas – kas mėnesį, kas du, kas pusmetį. O kodėl nepasižvalgius naujų nuomonės lyderių? Tokių atrasti – sudėtingas darbas, tačiau taip pat, kaip rašytojas kiekviename savo kūrinyje sukuria naujus personažus, taip žurnalistas turėtų kaskart pasižvalgyti naujų specialistų, galinčių praturtinti auditorijos akiratį.

Ima pyktis, kad abiturientui žinomos tiesos adresuojamos profesionaliems žurnalistams? Tuomet peržvelkite paskutinius pačių parengtus straipsnius ir patvirtinkite, kad paisėte visų aukščiau paminėtų pastabų! Rodos, turime kur tobulėti!

Jūratė Ablačinskaitė – „Nmedia 2010“ ir Antano Macijausko vardo premijos laureatė; internetinio leidinio „Žurnalistika kitaip“ įkūrėja ir redaktorė.

Comments off

« Previous entries
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos