Archive forrugsėjo, 2011

Apie politinę „rokiruotę“ Rusijoje

Šiandien „Žinių radijas“ paprašė pakomentuoti naujausias žinias iš Rusijos – numanomą „tandemo“ rokiruotę. Mano mintys buvo tokios (tik eteryje išdėsčiau jas ne taip sklandžiai):

Nieko netikėto. Šis scenarijus buvo vienas iš galimų. Šiandien jau įmanoma daryti išvadas, kad visos viltys, jog Dmitrijus Medvedevas galėtų tapti savarankišku politiku, buvo tuščios. Jis yra tik žaidėjas nelabai sudėtingame politiniame žaidime. Dmitrijus Medvedevas pasireiškė, kaip neilgalaikis politinis reiškinys be jokių ambicijų. Netgi, iš esmės, ne politikas.

Galiausiai, viskas nutiko, kaip ir buvo žadėta. V. Putinas su D. Medvedevu susėdo ir viską nusprendė. Nors, greičiausiai, nusprendė vienas V. Putinas.

Tai, kas vyksta Rusijoje, galima pavadinti įvairiai, bet esmės tai nekeičia. Patys rusai mėgsta tai vadinti  „suvereniąja demokratija“, bet man atrodo, kad tikslesnis būtų „imitacinės demokratijos“ pavadinimas. Rusijos valdžia, kuri atėjo ilgam, imituoja demokratinius procesus. Faktiškai, prezidentu visą laiką taip ir liko Vladimiras Putinas. O ir D. Medvedevas labai neįtikinamai vaidino liberalesnio politiko vaidmenį.

Įdomiausia, kad niekas pernelyg ir neabejoja, kad viskas bus taip, kaip numatyta – V. Putinas vėl taps Rusijos prezidentu, o D. Medvedevas – ministru pirmininku. Rusijos politika siurprizų nežada.

Kas bus ateityje? Greičiausiai, beveik nieko nesikeis – stiprės autoritarinės tendencijos. Žinoma, gali būti įvairūs variantai. Gal net pasikartos savotiškas „brežnevinis sąstingis“. Galiausiai, žmonės, taip pat ir politiniai lyderiai, ne jaunėja, o senėja. Be to, asmuo, pernelyg ilgą laiką užsisėdėjęs politikoje, dažniausiai pradeda prarasti realybės nuovoką. Nepamirškime, kad dabar V. Putinas galės grįžti į prezidento postą 12 metų – dvi kadencijos iš eilės.

Daug kas priklausys ir nuo išteklų – tokių, kaip dujos ir nafta – kainos. Akivaizdu, kad Rusija kol kas neturi jokios kitos apčiuopiamos vystimosi idėjos. Energetiniai ištekliai jai ir pajamų šaltinis, ir ginklai. Tai ir neįvykusi „modernizacija“, greičiausiai, nueis nuo scenos kartu su jos sumanytojų – D. Medvedevu.

Comments off

Vilniaus universitetui – aukšto NASA pareigūno dėmesys

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universitete viešėjo JAV valstybinės agentūros NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas P. Wordenas. Jis susitiko su VU rektoriumi akad. Benediktu Juodka, lankėsi bibliotekoje, o vėliau Vilniaus universiteto Fizikos fakultete skaitė paskaitą „Saulės sistemos kosminių tyrimų perspektyvos“, kuri susilaukė milžiniško studentų ir universiteto darbuotojų susidomėjimo.

NASA suinteresuota bendradarbiauti

S. P. Wordenas trejus metus vadovauja NASA Ameso tyrimų centrui. Direktoriaus dėka Ameso tyrimų centras dabar yra vienas iš svarbiausių dalyvių visose NASA tyrimų misijose, kurios naudojasi unikaliu centro oro srauto tuneliu, elektroterminiais varikliais, superkompiuteriais. S. P. Wordenas yra pripažintas ir vertinamas ekspertas tiek civilinės, tiek karinės kosminės erdvės klausimais.

Rektorius supažindino aukštą svečią su Vilniaus universiteto istorija ir pabrėžė, kad tai yra seniausia ir geriausia aukštoji mokykla Lietuvoje. Taip pat jis pažymėjo, kad VU dalyvauja kuriant du integruotus mokslo, verslo ir studijų centrus, o šiuos centrus įsteigti Lietuvą įkvėpė garsusis Silicio slėnis, esantis JAV. „Mokslas yra vienas pagrindinių mūsų universiteto prioritetų“, – teigė B. Juodka. Pasak rektoriaus, nors Vilniaus universitetas ir neplėtoja daug technologinių mokslų, orientuojasi į aukštųjų technologijų sritį ir yra pasiekęs šioje srityje gerų rezultatų.

B. Juodka pažymėjo, kad būtent Vilniaus universiteto maketu Lietuva pristatoma Mini Europos parke Briuselyje: „Tai yra vienintelis universitetas tame parke. Džiugu, kad Lietuva pasirinko būtent tokį simbolį savo reprezentacijai.“ Jis pabrėžė, kad Vilniaus universitetas turi užmezgęs platų tarptautinių ryšių, mokslinio ir akademinio bendradarbiavimo tinklą.

Susitikime su rektoriumi S. P. Wordenas papasakojo apie savo vadovaujamą tyrimų centrą. „Yra trys pagrindinės veiklos kryptys, kuriomis mes dirbame. Pirmiausia tai moksliniai tyrimai, susiję su kosmine erdve. Taip pat ir tyrimai, susiję su gyvybe ir jos egzistavimo sąlygomis Žemėje. Pavyzdžiui, mes stebime globalinį atšilimą ir bandome suprasti jo mechanizmą. Trečias mūsų veiklos baras – kosminės kelionės“, – pažymėjo svečias. Pasak jo, šiandien, kai JAV vyriausybė sumažino asignavimus kosminei programai, daug vilčių yra dedama į privatų sektorių. S. P. Wordeno teigimu, NASA aktyviai ieško patikimų partnerių visame pasaulyje, taip pat ir Rytų Europoje, todėl tikimasi, kad šis vizitas į Lietuvą bus produktyvus. Svečio žiniomis, Lietuva turi labai didelį mokslinį potencialą, todėl bus siekiama užmegzti ilgalaikius patikimus ryšius su atitinkamomis šalies įmonėmis ir aukštosiomis mokyklomis.

Studentai veržėsi į paskaitą

S. P. Wordeno paskaita VU Fizikos fakultete sulaukė milžiniško susidomėjimo. Jos organizatoriams net teko keisti susitikimo vietą, nes į Didžiąją fizikos auditoriją, kurioje turėjo vykti paskaita, netilpo visi norintieji.

NASA atstovas kalbėjo apie gyvybės paieškos visatoje perspektyvas ir problematiką. Dideliu laimėjimu jis pavadino tai, kad tokiuose dangaus kūnuose kaip Marsas ar Europa (vienas iš Jupiterio palydovų) pavyko aptikti užšalusio vandens – ledo. „Vanduo yra gyvybės prielaida“, – pažymėjo S. P. Wordenas.

Gyvybės paieška visatoje vykdoma ir kitomis kryptimis. Kaip pavyzdį S. P. Wordenas paminėjo Keplerio teleskopo, ieškančio visatoje planetų, panašių į Žemę, projektą. Savo paskaitoje NASA atstovas aptarė ir kitų planetų kolonizavimo klausimą, nors šiandien panašios perspektyvos vis dar skamba kaip mokslinė fantastika.

Atsakydamas į auditorijos klausimus, S. P. Wordenas dar kartą patvirtino, kad ieško Lietuvoje patikimų partnerių. „Nė viena šalis, kad ir kokia galinga ji būtų, negali visko padaryti pati. Mes norime paversti kosminę programą globaliu projektu, į kurį gali įsitraukti ir kitos šalys. Taip pat – ir Lietuva“, – pažymėjo NASA atstovas.

S. P. Wordenas atsakė ir į klausimus, susijusius su daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programos sustabdymu. „Shuttle“ pernelyg daug kainavo. Po kiekvieno skrydžio juos tekdavo rekonstruoti. Be to, jie nebuvo tokie patikimi, kaip mums norėtųsi“, – sakė S. P. Wordenas.

Labiausiai Vilniaus universiteto studentus domino galimybė dalyvauti stažuotėse, susijusiose su NASA programomis. S. P. Wordenas pažymėjo, kad viskas yra įmanoma. Daug kas priklausys nuo to, kaip toliau plėtosis NASA bendradarbiavimas su Lietuvoje esančiomis įmonėmis ir institucijomis.

Universiteto naujienos

Comments off

Žudikas su diplomatiniu pasu

Panašu į Čečėnijos karo, kuris, mano manymu, dar nesibaigė, aidą. Kaip praneša Lrytas, remdamasis Newsru.com informacija, tris čečėnus praeitą savaitę Turkijoje sušaudė specialus samdomas žudikas su  rusišku diplomatiniu pasu. Rusija ir toliau demonstruoja ryžtą naikinti ką norį ir kur nori.

Tai jau nebe pirma istorija. Į šį sąrašą galima įrašyti ir Zelemchano Jandarbijevo nužudymą Katare, ir Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą Londone. Visose šiose istorijose irgi figuravo veikėjai, susiję su Rusijos jėgos struktūromis ar besinaudojantys diplomatine priedanga.

Tiesa, tokios „likvidavimo istorijos“ irgi turi gilias šaknis. Tokia jau ta tradicija… Savo priešus ir oponentus užsienyje likviduodavo ir Sovietų Sąjunga, ir Izraelis… Ne taip seniai ir su pačiu garsiausiu teroristu Osama bin Ladenu JAV pajėgos Pakistane susidorojo be didesnių sentimentų ir teismo sprendimo.

Negalėčiau pasakyti, kad man tokia tvarka patinka. Valstybė, siunčianti „killer‘į“, veikia kaip nusikalstama grupuotė… Žinoma, ir Rusija, ir Izraelis, ir JAV gali pateikti begalę pasiteisinimų tokiems žingsniams, tačiau, bet kurio atveju, visa tai labiau panašu į „džiunglių įstatymus“, nei į XXI a. vertą tarptautinę politiką.

Comments off

Ukrainos dujotiekių sistemos renovacijos problema

Didžiausia Ukrainos dujotiekių sistemos renovacijos problema yra labiau susijusi ne su pačiu renovacijos procesu, o su klausimu, ar po jos atnaujinti padidinto laidumo dujotiekiai bus užpildyti dujomis. Ar dujos iš Rusijos vis dar bus pumpuojamos į Europą per Ukrainos teritoriją – opus klausimas Kijevui. Ukrainos dujotiekių sistema tampa didelio geopolitinio žaidimo objektu. Faktiškai tas žaidimas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, o Maskva labai nemėgsta pralaimėti.

skaityti toliau

Comments off

Savaitgalis

Savaitgalis Plateliuose – intensyvus, bet geras. Buvo seminaras su kolegomis-žurnalistais, gerinome savo žinias apie saugomas teritorijas, kitą dieną keliavome po Žemaitijos nacionalinį parką. Labiausiai įsiminė keli momentai (tai, kas vėliau ir išliks atmintyje): melodinga žemaitiška šnekta, gardus maistas, rytas virš Platelių ežero pro viešbučio langą, energetiniai labirintai, gylių kava, Vytauto Mačernio namas-muziejus Žemaičių Kalvarijoje… Žinoma, ir linksmi Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo narių sąmojai (bet tai man ne naujiena).

Geras jausmas… O nuotraukoje – tas, minėtas, rytas.

Rytas virš Platelių ežero

Rytas virš Platelių ežero

Comments off

« Previous entries
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos