Archive forkovo, 2011

Žmogaus teisės ir žiniasklaida

Gairės mano pasisakymo nacionalinėje konferencijoje „Žodžio laisvės ir aukščiausių profesinių standartų stiprinimo kampanija kovoje su diskriminacijos apraiškomis“, vykusioje Vilniuje kovo 25 – 26 dienomis.

Ši tema yra svarbi kiekvienam, nes ji liečia kiekvieną iš mūsų. Sakydami „žmogaus teisės“ galime sakyti „mūsų teisės“, arba „kiekvieno iš mūsų teisės“.

Žiniasklaidai šiame kontekste tenka dvigubas vaidmuo. Pirmiausiai, žmogaus teisės galėtų ir turėtų būti žiniasklaidos darbotvarkės dalimi. Iš kitos pusės, žiniasklaida gali būti ir priemone žmogaus teisėms pažeisti (teisė į privatumą, nekaltumo prezumpcija etc.) – žinoma, tokie atvejai yra pirmiausiai susiję su neprofesionaliu žurnalistu darbu, profesinės etikos pažeidimu.

Žmogaus teisių tema Lietuvos žiniasklaidoje šiandien nėra pati aktualiausia. Mano subjektyviu pojūčiu, kiek kitaip buvo prieš 10 metų. Tada Lietuva tik siekė tapti Europos Sąjungos nare, žmogaus teisių tema buvo bendros integracinių pokyčių temos dalimi. Kai 2004 m. įstojome į ES tai buvo lyg pripažinimas, kad mes pasiekėme europinį lygį, kad atitinkame Europos standartus. Todėl žmogaus teisių tema gana greiti pasitraukė iš pagrindinės žiniasklaidos darbotvarkės.

Šiandien matome rezultatą. Žmogaus teisių principų neišmanymą drąsiai demonstruoja net kai kurie vadinamieji politikos veikėjai. Tenka stebėti, kaip kvestionuojamas žmogaus teisių absoliutumas – pripažįstant vienas žmogaus teises kartais bandoma ignoruoti kitas.

Koks galėtų būti žiniasklaidos vaidmuo? Pasaulinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai žurnalistams tiesiog tekdavo perimti žmogaus teisių gynėjų funkcijas, kaip tai, pavyzdžiui, Rusijoje darė a.a. žurnalistė Ana Politkovskaja. Žinoma, tai yra, sakyčiau, kraštutinis, ekstremalus pavyzdys, kurį sąlygojo pačios valstybės nenoras ar nesugebėjimas užtikrinti savo piliečių teises. Neraginu imtis tokių kraštutinių veiksmų Lietuvos žiniasklaidos atstovų, tačiau neturime pamiršti, jog šiandien žmogaus teisės yra viena svarbiausių civilizuoto pasaulio vertybių.

Pokalbis apie žmogaus teises – viešas, atviras, argumentuotas – reikalingas Lietuvos visuomenei, nes ji vis dar bando išsivaduoti iš vadinamosios „sovietinės traumos“, išsivaduoti iš gyvenimo sistemoje (tiksliau – iš atsiminimų apie tą gyvenimą), kur žmogaus teisės ir laisvės buvo ribojamos valstybės. Kur toks ribojimas buvo pačios sistemos, arba – režimo, egzistavimo pagrindu.

Žinoma, nesu idealistas, pats atstovauju žurnalistų cechą ir suprantu, jog žiniasklaidos darbotvarkę dažnai formuoja komercinis faktorius. Be to ir apie galimą didaktinę žiniasklaidos funkciją esu linkęs kalbėti labai atsargiai. Tačiau, ir tai yra mano asmeninė nuomonė, jeigu žiniasklaidos atstovai nori ir toliau teisinti savo darbo svarbą žiūrovų / skaitytojų interesu ir „teise žinoti“, tai žmogaus teisių tema turi vėl grįžti į svarbią poziciją tokių žiniasklaidos priemonių darbotvarkėje – nes ši tema tikrai yra visuotinai aktuali ir svarbi.

Comments off

Nacionalizmo užtaisas Rusijoje

Rašant apie Rusiją, nacionalizmas tampa viena „prakeiktųjų“ temų – temų, prie kurių nuolatos tenka grįžti. Jau ne vienus metus aš pats kartkartėmis nagrinėju šį reiškinį, todėl pradėsiu straipsnį nuo bendrų pastebėjimų, kuriuos vėliau detalizuosiu. Šiandien agresyvus rusiškas nacionalizmas tapo rimtu galvos skausmu Rusijos valdžiai. Naujausiųjų laikų nacionalizmo Rusijoje renesansas prasidėjo maždaug prieš dešimt metų, kai į valdžią atėjęs Vladimiras Putinas, kurdamas savo „valdžios vertikalę“, iš dalies pasinaudojo nacionalistine retorika (nors ne tik ja). Tai lėmė gana palankų ir atlaidų požiūrį į smulkias nacionalizmo apraiškas buitiniame lygmenyje. Tačiau kaip tik šis atlaidus požiūris leido nacionalistų grupuotėms pajusti sąlyginį nebaudžiamumą, o tai sukūrė terpę kraštutinei jų radikalizacijai.

skaityti toliau

Comments off

Dar kartą – knyga

Mano knyga („Spėti pabėgti iš Rusijos: žurnalistai ir autoritarizmas“) dabar patogesniame, visuotinai prieinamame formate (pdf). Parsisiųsti galima tiesiog iš čia: „Spėti pabėgti iš Rusijos“

Comments off

Grėsmingai patogi ateitis

Prieš keletą dienų LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius atsiuntė nuorodą į vieną įdomų vaizdo siužetą (reklaminio pobūdžio).

Po to, kai pasižiūrėjau vaizdelį, mane aplankė dvejopi jausmai.

Iš vienos pusės – viskas labai gražu ir patrauklu. Mes matome gražią ateities viziją, kurioje norisi gyventi ir dirbti. Viskas žmogaus patogumui, viskas paprasta ir funkcionalu.

Iš kitos pusės, pagalvojau – o kas būtų, jei, tarkime, dingtų elektra? Kažkodėl tai man atrodo, jog toks incidentas paverstų šį technologinį rojų pragaru (na, gal skaistykla). „Protingas“ namas virsta kalėjimu, gatvėse įsivyrauja chaosas, nes neveikia informaciniai ekranai, reguliuojantys eismą etc.

Iš tikrųjų, nesu naujųjų technologijų priešas. Jie mane žavi (ir lengvina man gyvenimą), tačiau matau grėsme tame, jog mes visi tampame pernelyg nuo jų priklausomi (apie tai jau rašiau čia). Iš kitos pusės, galbūt aš pernelyg daug prisižiūrėjau vaikystėje fantastinių filmų (apie išprotėjusius kompiuterius, sukilusius robotus ir pan.).

Comments off

Tarp istorijos vingių: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji

Trys Lietuvai svarbios datos pasidalijo tris pirmuosius metų mėnesius. Šiemet sukako dvidešimt metų nuo tragiškų Sausio 13-osios dienos įvykių, be to, tradiciškai minime dvi šalies suverenumui svarbias datas – Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) ir Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną). Kiekvieną kartą tai proga susimąstyti – prisiminti istorinius įvykius, kurių dalis vis dar gyva žmonių atmintyje, ir pabandyti suprasti tai, ko mus moko praeitis. Šiandien mes mėginame tai padaryti kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais – VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentu dr. Algirdu Jakubčioniu ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros docente dr. Aine Ramonaite.

skaityti toliau

Comments (2)

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos