Archive forrugpjūčio, 2010

Kitas Baltarusijos lyderis – Kremliui paliepus, Maskvai panorėjus

Įvažiuojant į Minską neapleidžia jausmas, kad būtent taip atrodytų Sovietų Sąjunga dabar, jei nebūtų laimingai žlugusi prieš nepilnus dvidešimt metų. Šio jausmo ištakos, ko gero, slypi bendroje sovietinio monumentalizmo stilistikoje, gausiai aptinkamoje Baltarusijos sostinės gatvėse. Žinoma, ir pačių gatvių (ne visų, bet daugelio) pavadinimai atavistiškai primena sovietmetį. Numanau, jog dauguma Minsko gyventojų jau tiesiog nepastebi, jog vaikšto Lenino gatve ar Dzeržinskio prospektu. Šie pavadinimai spėjo prarasti bet kokią prasmę, tačiau niekas nesiruošia jų keisti.

skaityti toliau

Comments (2)

Naujosios technologijos – patogi grėsmė

Iš tikrųjų mane žavi naujosios technologijos – jų patogumas, o dabar ir prieinamumas. Žinoma, lazda visada turi du galus. Mums atrodo, jog mes prijaukinom technologijas, o iš tikrųjų kartais pagalvoju, jog tai jos prijaukino mus. Ar pastebėjote, jog jaučiamės nejaukiai (bent aš taip jaučiuosi), jei (ne duok Dieve) iš rikiuotės išeina asmeninis kompiuteris, pradingsta internetas, ar jei tiesiog pamirštame namuose mobilųjį telefoną?

Nežinau, ar kas nors dar prisimena apie vadinamąja Y2K problemą, kurios taip bijota prieš dešimt metų? Tada buvo baiminamasi, jog pereinant į 2000 metus kompiuteriai „išprotės“. Buvo rimtai ruoštasi globaliai katastrofai, nes masiškai „pakibę“ kompiuteriai sustabdytų įprastą gyvenimą ir pridarytų nemažai problemų. Tada, prieš dešimt metų, nuogąstavimai nepasitvirtino. Šiandien mes esame dar labiau priklausomi nuo technologijų, nei tada. Bauginančiai priklausomi.

Prieš porą dienų kaip tik baigiau skaityti Stephen’o King’o (esu senas šio autoriau gerbėjas) romaną „Mobilusis“. „Siaubo literatūros karalius“ su jam būdingu jumoru aprašo apokaliptinę žmonių civilizacijos žūtį po to, kai daugumą žmonių pasaulyje paveikė „impulsas“, perduotas mobiliojo ryšio tinklais (romanas buvo išleistas JAV prieš keturis metus).

 Nežinau, ar Stephen’as King’as siekė būti pranašu, ar tiesiog sumanė papasakoti dar vieną įdomią istoriją, tačiau šiandien kai kibernetiniai karai (viena iš informacinių karų atmainų) tampa realybe išsivysčiusios ir nuo informacinių technologijų priklausančios valstybės potencialiai gali rimtai nukentėti nuo „virtualių teroristų“ išpuolių. Ko gero, ateities teroristai (galimai – artimos ateities) ne su šachido diržu lakstantys savižudžiai, o informacines technologijas gerai išmanantys fanatikas, kuriam visus pasaulio ginklus atstoja kompiuteris įjungtas į tinklą.

 Dar vienas svarbus aspektas. Šis įrašas padarytas iš autobuso, kurio aš šiuo metu grįžtu iš Rygos į Vilnių. Tarp kitų patogumų, kurios siūlo vežėjas, yra ir WI-FI internetas. Prieš du metus, kai pirmą kartą susidūriau su šia paslauga autobuse, buvau maloniai nustebintas. Šiandien aš tai jau vertinu kaip savaime suprantamą opciją.

Comments (2)

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos