Archive forgegužės, 2010

Eurovizinė geopolitika

Tai, kad šalys Eurovizijoje dažnai balsuoja viena už kitą kaimynystės principų – nėra naujiena. Tačiau tas principas leidžia padaryti tam tikrus įdomius pastebėjimus. Paimkime kad ir paskutinį konkursą, kuris pasibaigė šeštadienį.

Buvusios Jugoslavijos respublikos aršiai kovojo tarpusavyje praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, tačiau šiandien jos mielai balsuoja už kaimynes, su kuriomis buvo susijusios bendra šalies istorija (o vėliau – ir bendru pilietiniu konfliktu). Pavyzdžiui, didelio kaimynių palaikymo sulaukė atlikėjo iš Serbijos daina „Tai – Balkanai“. Sakyčiau, toks draugiškumas ir kaimyniškumas, rodomas kad ir per dainos konkursą, įkvepia viltį, jog Balkanai neįklimps atsiminimuose apie istorines tarpusavio skriaudas, o darniai judės į priekį.

Užtat Izraelis nei vieno balo nesuteikė Vokietijai, kuri ir laimėjo konkursą. Galiu tik numanyti, jog žydai sąmoningai nebalsuoja už vokiečius ir istorinė atmintis čia yra ne paskutinėje vietoje.

Praėjęs konkursas leido mums dar kartą įsitikinti, jog artimiausia kaimynė Lietuvai (po Latvijos ir Estijos, kurios į finalą nepateko) yra Gruzija. Mūsų meilė šiai šaliai yra begalinė.

Visi kiti, tradiciniai, kaimyninio balsavimo principai irgi buvo pastebimi plika akimi. Nustebino gal tik tai, jog Armėnija pati aukščiausią balą skyrė Gruzijai, o ne Rusijai, kuriai atiteko, berods, 10 balų. Matyt čia labiau suveikė jau ne politinis, o estetinis skonis.

Šiaip būtų įdomu kada rimtai pastudijuoti, kaip politinės ir geopolitinės situacijos pasikeitimai Europoje veikė balsavimą Eurovizijoje? Toks tyrimas, manau, galėtų atskleisti įdomių dalykų.

P.S. Internete jau yra daugybė diametraliai priešingų nuomonių apie laimėjusią dainą ir jos atlikėją. Aš asmeniškai esu patenkintas finalo rezultatu. Manau, jog daina, laimėjusi konkursą, buvo atlikta gerai – su tinkama nuotaika ir ekspresija.

Comments off

Ateitis šiandien

Šis pranešimas buvo perskaitytas mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žiniasklaidos modelių transformacija skaitmeninėje terpėje“ (2010 05 12).

Ateitis šiandien, arba Atsibudę naujųjų medijų pasaulyje

Ateitis ateina į mūsų pasaulį greičiau, negu tai buvo ankščiau. Tiksliau, XXI amžiuje mes ją greičiau pavejame. Ši mintis nėra atsitiktinė. Ji jau kurį laiką neduoda man ramybės, nes vis dažniau susiduriu su reiškiniais, kurie palaiko ją. Pateiksiu keletą pavyzdžių.

Mano kartos žmonės tikriausiai atsimena savo laiku labai populiarų ir, sakyčiau, įspūdingą fantastinį filmą „Viską prisiminti“ („Total recall“), sukurtą 1990 metais. Ypatingai populiarus jis buvo dėl to, jog jame vaidino Arnoldas Schwarzeneggeris – vienas iš tuometinių jaunimo garbintų dievaičių. Šis filmas taip pat darė stiprų įspūdį pateikiamais „ateities vaizdais“. Vienas iš tokių vaizdų, kuris man savo laiku ypatingai įsiminė, buvo televizoriai, kabantys metro traukinio vagone ir transliuojantys reklamą. 1990 metais tai buvo absoliuti fantastika. Tačiau, ar šiandien kas nors atkreiptų į tai dėmesį? Filmo kūrėjų fantazija prieš keletą metų buvo įgyvendinta kai kuriuose Vilniaus troleibusuose, kur buvo pakabinti plokšti monitoriai, transliuojantys reklamą. Vieną kartą sėdėdamas tokiame troleibuse ir žiūrėdamas į paminėtą ekraną pagalvojau, jog ateitis mane pavijo. Pavijo greičiau, nei aš tikėjausi.

__(‘Read the rest of this entry »’)

Comments off

Knygos ant stalo

Nuo studijų laikų turiu įprotį – knygas, kurias noriu perskaityti, bet neturiu tam laiko, sudedu ant stalo – ten jos ir laukia, kada man tas laikas atsiras. Laukia kartais kokį pusmetį ar net ilgiau. Štai ir dabar žiūriu, kad ant stalo susikaupė tokia knygų krūvelė. Na, reikia tikėtis, kad savo laiko šios knygos sulauks jau greitai, nes artėja vasara – mažiau darbų bei kokios-nekokios atostogos.

Trumpai apie tai, kas prisikaupė:

Jerzy Pilch „Kiti malonumai“. Šią simpatišką lenkų rašytojo ir publicisto knygą aš jau pradėjau skaityti. Pirkau ją už simbolinę kainą vedamas nuojautos, jog knyga bus gera. Ką gi, nuojauta manęs neapgavo. Geras tragikomiškas skaitalas keliems vakarams (ar vienam – jei rimtai atsisėsti ir skaityti). Rekomenduoju.

Orhan Pamuk „Stambulas“. Knyga, apie kurią girdėjau daug gero. Atrodo simpatiškai, „testinis“ skaitymas (atverčiant knygą bet kuriame puslapyje ir skaitant nuo bet kurios pastraipos) patvirtina šį įspūdį.

William Golding „Musių valdovas“. Ką gi, dar vienas Nobelio premijos laureatas. Knyga iš tų, kurias norėjau seniai perskaityti, bet vis neturėjau nei galimybės, nei knygos (mačiau filmą ir tai tik sustiprino mano norą perskaityti šį klasikinį veikalą). Todėl, kai prieš keletą dienų pamačiau „Musių valdovą“ knygyne – nusipirkau nedvejodamas.

Andrzej Stasiuk „Pakeliui į Babadaga“. Kelionių esė knyga. Kadaise perskaičiau jos recenziją ir pagalvojau, kad būtų įdomu šią knygą perskaityti. Ilgą laiką vis šykštėdavau pinigų jai nusipirkti, kol per pastarąją Knygų mugę įsigijau vos už septinius litus (pagal dabartines knygų kainas – pigiau grybų). Tad dabar galėsiu patikrinti, ar knyga išties tokia gera, kaip buvo teigiama recenzijoje.

Haruki Murakami „Kafka pakrantėje“. Šią knygą padovanojo man žmona. H. Murakami – madingas literatas ir gal dėl šios priežasties laikiausi kiek nuošalyje nuo jo kūrybos (visiems madingiems autoriams sekti pinigų neužteks). Tačiau žmona labai rekomendavo. Be to, perfrazuojant reklamą, „milijonai skaitytojų visame pasaulyje negalėjo klysti“.

Comments off

Ateitis. Jau čia?

Įspūdžiai iš VU ŽI konferencijos „Žiniasklaidos modelių transformacija skaitmeninėje terpėje“

Konferencijoje buvo bandoma kalbėti apie žiniasklaidos dabartį ir ateitį (nepamirštant ir praeities). Suprantama, jog tai sudėtingas uždavinys. Įvertinti dabartį sunku, nes trūksta būtinos moksliniam žvilgsniui distancijos, ateitis nenuspėjama (o ir praeityje nemažai neatsakytų klausimų). Jei išimti iš bendro akademinio konteksto kaip kuriuos konferencijoje naudotus vaizdinius, tai galima būtų nutapyti apokaliptinį paveikslą: ateitis jau atėjo, gedima popieriaus, kaip atgyvenusios informacijos kaupimo priemonės, redakcijų koridoriais bastosi skirtingų lygių žurnalistai-terminatoriai ir nesuprasi, ar čia jau pasaulio pabaiga („dangus griūna“), ar dar – ne?

Žinoma, ne viskas taip baisu. Paminėta konferencija buvo bandymu dar kartą suvokti vykstančius žiniasklaidos formos ir turinio (o, kartu, ir aplinkos – rinkos) pasikeitimus. Ko gero, visus – ir medijų pasaulį tiriančius mokslininkus, ir žiniasklaidoje dirbančius žmonės – keletą pastarųjų metų neapleidžia jausmas, jog mes gyvename tam tikrame lūžio taške. Vis dar bandoma piešti ribą tarp tradicinės ir naujosios (daugeterpės) žiniasklaidos, nors ši riba tampa vis abstraktesnė. Ar tradicinė žiniasklaida miršta? Galbūt. Beveik niekas neabejoja, jog ji išgyvena savo saulėlydį, tačiau lygiai taip pat niekas nežino, kas bus rytoj? Dostojevskis sakė, jog „pasaulį išgelbės grožis“. Konferencijoje buvo viliamasi, jog „tradicinę žiniasklaidą“ išgelbės kokybė.

O gal viskas bus ne taip… Gal žiniasklaida išgyvens keisčiausias metamorfozes (mediamorfozes – kaip pasakytų JAV tyrinėtojas Rogeras Fidleris), paveikta inforeksijos (nenoro vartoti informaciją), diletantiškumo (kuris galutinai palaidos profesionalumą) ir nežabojamo techninio progreso? Nėra atsakymo (o jei būtų atsakymas, nebūtų konferencijos)… Čia, kaip visada, gelbsti liaudies išmintys, bylojanti: pagyvensim – pamatysim. Pamatysim jau labai greitai, nes, mano galva, ateitis šiandien ateina į mūsų pasaulį greičiau, negu tai buvo ankščiau. Ji – jau čia.

Comments off

Mėnuo po perversmo

Kirgizija – viskas tik prasideda

Greitai sueis mėnuo, kai Kirgizijoje įvyko politinis perversmas, per kurį buvo nuversta šalies valdžia su prezidentu Kurmanbeku Bakijevu priešakyje. Suprantama, jog šiandien dėmesys, skiriamas šiai Vidurio Azijos respublikai, yra kiek nusilpęs, tačiau galima numanyti, jog apie „įvykius Kirgizijoje“ ateityje teks išgirsti dar ne kartą. Paminėtas perversmas pradėjo naują šalies istorijos etapą, tačiau yra rimtų abejonių, ar šis etapas taps ramesniu, sėkmingesniu ar net ilgesniu, nei prieš tai buvusi istorinė laiko atkarpa, skaičiuota nuo 2005 metų vadinamosios Tulpių revoliucijos.

skaityti toliau

Comments off

« Previous entries
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos