Archive forLaisvalaikis

Kodėl (ne)rašomas tinklaraštis?

Su visais mano tinklaraščiais (o šitas jau koks trečias) istorija ta pati. Pirmiausiai planuoji, kaip dabar parodysi visiems personalinės kokybiškos medijos pavyzdį, prisižadi rašyti kiekvieną dieną,,, na, gal kas antrą… na, ne rečiau nei kartą į savaitę… mėnesį? Po to pasirodo, kad nėra laiko bei ir taip rašai kaip prakeiktas (nes tai yra tavo darbas).

Po kurio laiko bandai atgaivinti tinklaraštį (nes prisimeni, kad jį turi ir net už internetinį vardą pinigus moki). Pradedi nuo viešų pasižadėjimų, kad dabar jau tikrai rašysiu (viešų, kad jei ką būtų gėda nerašyti). Ir ką? Vėl nieko. Net ne gėda.

Tad tiek to, Rašau daug, po kelis tekstus per dieną, bet ne tinklaraščiui. Nieko negaliu ir nenoriu žadėti. Rašysiu čia tik kai bus noras, poreikis ir, svarbiausia, mintys. Toks vat netipinis pažadas, jei jį, žinoma, įmanoma priskirti prie pažadų.

Comments off

Tinklaraščiai, kuriuos skaitom…

Pasirinkau epiškumu kvepiantį pavadinimą įrašui, kuris dedikuotas blogerių (tinklaraštininkų) savireklamos savaitei. Čia tokia smagi iniciatyva, kai tinklaraštininkai pasakoja apie tai, kieno tinklaraščius jie patys skaito, arba, kitaip sakant, reklamuoja savo kolegų triūsą.

Nesu nei aktyvus tinklaraštininkas, nei atsidavęs šiam reikalui (nors bandymų buvo daug). Mano aktyvumą šioje srityje puikiausiai demaskuoja įrašų intensyvumas šiame bloge.

Taip pat pastebėjau, kad iš tikrųjų nelabai seku tinklaraščius. Žinoma, aš skaitau gana daug įrašų įvairiuose tinklaraščiuose, tačiau dažniausiai atkeliauju į juos iš Facebook’o, kuris man pavirto viena esminių informacijos sekimo priemonių (po to, kai tinkamai sureguliavau savo FB sienos srautus). Tai reiškia, kad beveik nėra tokių tinklaraščių, į kuriuos tikslingai eičiau.

Tačiau kai ką pareklamuoti (ir rekomenduoti) galiu. Taigi, tinklaraščiai kuriuose apsilankau gana dažnai:

Na, tikrai nelabai platus mano tinklaraštinis akiratis, tačiau, kaip sakoma: blogerių savireklamos savaitė – check!

Comments off

Tinklalapis atsinaujino

Mano tinklalapis atsinaujino. Tai yra pagrindinė naujiena šiandien. Belieka tik pasižadėti nepamiršti ir neapleisti šio tinklaraščio.

Pritrūksta laiko – tai mano amžinas pasiteisinimas (ir kad tai būtų tik pasiteisinimas…), bet pasistengsiu jo atsikratyti (pasiteisinimo) ir įkvėpti naują gyvybę į šį projektą. Ko gero, jo tikslas nuo šiol taps greita ir koncentruota reakcija į tai, kas mano manymu yra svarbu…

Kadaise rašiau trumpus komentarus a.a. dienraščiui „15 minučių“. Reikalavimas jiems buvo – apimtis ne daugiau 2 tūkst. spaudos ženklų. Atrodytų, ne tiek ir mažai, bet pasirodė, jog į tokią apimtį velniškai sunku sutalpinti visas mintis. Sunku, bet įmanoma… Štai ir čia nuo šiol bandysiu  rašyti tokiu formatu (ženklų neskaičiuosiu, bet tiesiog stengsiuosi rašyti konkrečiai ir neišsiplečiant).

Comments off

Žiūrint į Naujuosius…

Šiandien visai smagiai pabendravau su savo pažįstama ir kolege iš Estijos – telefonu įrašėm nedidelį pokalbį rusakalbiam Estijos radijui „Radio 4“ apie tai, kaip Vilnius ruošiasi Naujųjų metų sutiktuvėms. Duodamas interviu susimasčiau štai apie ką. Kiti metai – 2013-ji, be to pagal Kinų kalendorių lyg tai juodosios gyvatės metai (pataisykite, jei apsirinku). Kokiam prietaringam žmogui simbolika šiaip sau… Tačiau, nors kartais ir esu prietaringas, žiūriu į ateinančius metus gana optimistiškai. Skaičius 13 man patinka, o ir baimė gyvatėms (fobija, kurią turėjau) savotiškai įveikta. Simboliai lieka simboliais, tačiau svarbiausia yra suprasti, kad daug kas priklauso nuo tavęs (na ir truputi sėkmės irgi nepatrukdys).

Artėja Naujieji metai, už lango jau šiandien nerimsta fejerverkai. Logiška būtų užbaigti šį įrašą palinkėjimais. Jie būtų paprasti – nebijokim, neverkšlenkim, mažiau guoskimės, o daugiau darykim. Klausykimės širdies. Tai tiek… (palinkėjimai sau ir draugams…)

Comments off

L.A.S., arba knyga, kurios bent jau aš laukiau

Praeitą savaitgalį praleidau su gero bičiulio Aido Jurašiaus knyga „Luiso Aberto Salvatjeros gyvenimo aprašymas“. Skaičiau šį poezijos rinkinį (anotacijoje parašyta tiksliau – „moderni poema ar net eilių romanas“) porcijomis. Turėjau daug kitų reikalų ir negalėjau visapusiškai ir beatodairiškai grimzti į knygos pasaulį, kuriame pilna šešėlių iš praeities. Čia ir Lotinų Amerikos serialų herojai, ir keistai besitransformuojanti Lietuvos realybė, ir atpažįstami vaizdai (stovėdavau stotelėje laukdamas / kol lėtai lėtai iš prospekto / įsuks nojaus arka nr. 2 / ir tikėdavaus kad vairuotojas / paims mane veislei).

Dalis šių poetinių tekstų buvo jau pažįstami iš atskirų publikacijų kultūrinėje šalies periodikoje, bet sudėti po vienu viršeliu, plėtojantys vientisą naratyvą, jie, sakyčiau, atranda savo tikrąją formą. Labai džiaugiuosi, kad Aidui pagaliau pavyko laimėti Pirmos knygos konkursą, o Lietuvos poezijos pasaulis pasipildė nauju ir gana netikėtu konceptualiu kūriniu. Skaitydamas šią knygą patyriau tikrą estetinį malonumą. Žinoma, tradicinių poetinių formų mėgėjams „Luiso Aberto Salvatjeros gyvenimo aprašymas“ gali pasirodyti mažai suprantamas ir gal net atgrasus. Tai tikroji „filologinė“ poezija, verčianti grožėtis žodžių ir prasmių žaismu. Na, o praeito amžiaus devinto dešimtmečio vaikams ši knyga gali daug ką priminti, pataikyti į tam tikrus sąmonės ir atminties taškus.

Comments off

« Previous entries
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos