Padniestrės korta geopolitiniame žaidime
Pastarųjų metų Rusijos geopolitiniuose žaidimuose Padniestrės korta beveik nebuvo traukiama. Net kai 2008 metais Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, nepripažintai Padniestrės Moldovos Respublikai (PMR) buvo leista suprasti, kad šis precedentas kol kas neturės didesnės reikšmės jos likimui. Tačiau tai nereiškia, kad Padniestrės korta yra visiškai išmesta iš geopolitinio žaidimo ar kad į šią nepripažintą respubliką Rusija žiūri kitaip nei į kitus jos palaikomus įšaldytų konfliktų subjektus. Atrodo, kad artimiausiu metu Padniestrė vėl gali atsidurti dėmesio centre. Žinoma, tai pirmiausia būtų susiję ne su pačia PMR, o su Rusijos ir Moldovos santykiais.
Kategorijos: Globaliai · Žymos: Moldova, Rusija
Rusija kosmose: nesėkmės prieš ambicijas
Kosmoso tyrinėjimai turi Rusijai labai svarbią ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Pirmojo žmogaus kosmose – Jurijaus Gagarino – skrydis yra vienas iš istorinių šiandieninės Rusijos ramsčių, kaip ir, pavyzdžiui, pergalė Didžiajame Tėvynės kare. Žinoma, visi šie laimėjimai pasiskolinti iš sovietmečio, tačiau jie padeda šiandieninei Rusijai palaikyti tam tikrą istorinį vientisumą, išgryninti dalykus, vertus pasididžiavimo. Todėl kiekviena nesėkmė šioje Maskvai svarbioje srityje yra labai skausminga.
Keletą minčių apie globalizaciją
Pamąstymai po vieno straipsnio parašymo…
Žodis „globalizacija“ ypač išpopuliarėjo pastarajame dešimtmetyje. Vieni vertina šį reiškinį kaip didžiausią grėsmę nusistovėjusiai pasaulio tvarkai, kiti – kaip naujų galimybių pasaulį. Tačiau bijančių globalizacijos, ko gero, kol kas yra daugiau, nei jos šalininkų.
Globalizacijos padariniai pirmiausiai yra psichologiniai. Pasaulis tampa savotiškai „mažesnis“ – pasinaudodami progreso vaisiais tą patį atstumą mes įveikiame žymiai greičiau, nei prieš šimtą metų, dar greičiau po pasaulį paskleidžiama informacija. Viskas, iš esmės, „yra šalia“. Tačiau, tapęs mažesniu, pasaulis netapo jaukesniu.
Atstumai sumažėjo ne tik tarp skirtingų vietų ir ten gyvenančių žmonių, bet ir tarp kultūrų, o kartais gal galima pasakyti – ir tarp skirtingų civilizacijų. Tarpkultūriniai, tarpreliginiai ar tarpetniniai susidūrimai tampa neišvengiami. Nuo to, ar „kietai“, ar „minkštai“ vyks tie susidūrimai priklauso ir jų pasekmės. Tai tampa rimtu galvos skausmu didžiajai pasaulio daliai, o pirmiausiai – Europai.
Kategorijos: Globaliai · Žymos: globalizacija
Kas bijo interneto?
Internetą galima vadinti reiškiniu, kuris keliais pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai keitė šiuolaikinio pasaulio veidą. Verta kalbėti ir apie politinę interneto įtaką, o tiksliau – apie globalaus informacinio tinklo įtaką politiniams procesams. Neatsitiktinai akcentuojamas labai svarbus globalaus tinklo (World Wide Web) vaidmuo prieš metus praūžusiuose įvykiuose, kuriuos visi žino Arabų pavasario vardu. Šiandien kalbos apie realią interneto galią iš esmės įgauna naują aktualumą.
Ukraina tarp Europos ir Rusijos
Neretas pokalbis apie Ukrainą prasideda nuo klausimo – su kuo šiai šaliai būti ir į kurią pusę judėti? Šį klausimą lemia keli aspektai, kuriuos trumpai reikėtų priminti. Balansavimas tarp Europos ir Rusijos tapo Ukrainos strategija nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, šios strategijos ji tvirtai laikėsi dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje: viena vertus, Kijevas rodė susidomėjimą galima europine integracija, kita vertus, pernelyg nenutoldavo nuo Rusijos. Tačiau negalima apeiti ir kito klausimo – kiek tokia strategija atspindėjo sąmoningą šalies pasirinkimą, o kiek ji Ukrainai buvo primesta? Pamėginkime tai paanalizuoti.
Viktor