Nauji „15 min“ – įspūdžiai
Šiandien man į rankas pakliuvo pirmas šių metų laikraščio „15 min“, dabar tapusio savaitraščiu, numeris. Ką galiu pasakyti – man patiko… Žinoma, esu ne visai objektyvus, tad pirmą deklaruosiu savo „viešus-privačius“ interesus.
Kadaise, jau tolimuose 2008 metuose bendradarbiavau su „15 min“ kaip apžvalgininkas. Smagu buvo rašyti trumpus komentarus šalies politikos temomis. Sakyčiau, tai buvo dar vienas (deja – trumpas) etapas įgyjant vertingus praktinės žurnalistikos įgūdžius. Tad jaučiu tam tikrus sentimentus – ir tam laikotarpiui, ir tam leidiniui.
Visiškai subjektyviai jaučiu simpatiją Rimvydui Valatkai (dabartinis „15 min“ vyr. redaktorius) kaip žurnalistui. Visada stengdavausi paskaityti jo tekstus – tuos, kurie portale Lrytas.lt pasirodydavo pirmadieniais. Nors gal ir ne visada tie rašiniai buvo etiški žiūrint iš grynosios žurnalistinės etikos pusės, bet visada aštrūs ir aktualūs.
Dar nuo savo darbo „Litovskij kurjer“ ir bendradarbiavimo su laikraščiu „Panorama“ laikotarpio jaučiu silpnybę savaitraščiams. Šiame greitame internetinių naujienų amžiuje esu jų pasiilgęs. Be to, jeigu popieriniai laikraščiai ir išliks, tai konkurencinę kovą su elektronine erdve gali laimėti būtent jie – savaitraščiai, kurie orientuojasi į gilesnę ir analitiškesnę informaciją.
Dar labai apsidžiaugiau pamatęs numeryje Nerijaus Kesmino straipsnį. Nesu didelis sporto gerbėjas ir žinovas, tačiau šio autoriaus tekstai man įsiminė dar iš minėto savaitraščio „Panorama“. Na, šiek tiek pažįstu N. Kesminą ir asmeniškai, tad vėl gi esu subjektyvus, tačiau manau, kad šiandien tai yra vienas iš geriausiai rašančių apie sportą autorių.
Įdomu bus stebėti tolesnę „15 min“ raidą. Tikiuosi, jiems seksis, na o pirmas bendras mano įspūdis, kaip ir galima suprasti, labai geras.
Kategorijos: Lietuvoje · Žymos: media, žiniasklaida
„Universitas Vilnensis“ 1990-91 metais: peržengiant žinybinės žiniasklaidos ribas
Labai sutrumpinta šio straipsnio versija pavadinimu „Žodį tarė Vilniaus universitetas“ buvo publikuota almanache „Žurnalistika 2011″. Čia pirminis – išsamus – teksto variantas.
1990-91 metais, vykstant lemtingiems istoriniams įvykiams, ypatingą laikotarpį išgyveno ir Lietuvos žiniasklaida. Senosios ir naujosios visuomenės informavimo priemonės, atrasdamos save užgimstančioje žodžio laisvės epochoje, pradėjo vykdyti naujas funkcijas, tapo reikšminga visuomeninio ir pilietinio gyvenimo dalimi. Kovos dėl laisvės akivaizdoje laisvo žodžio ir informacijos svarbą pajuto visi. Šiuo laikotarpiu Vilniaus universiteto laikraštis „Universitas Vilnensis“ kartu su kitomis panašiomis žiniasklaidos priemonėmis sugebėjo peržengti siaurą vadinamosios žinybinės žiniasklaidos ribą ir taip pati įsilieti į informacinį kovos už laisvę lauką. Skaityti toliau »
Kategorijos: Lietuvoje · Žymos: žiniasklaida, žurnalistai
Apie dešrą ir laisvę, arba dasigyvenom…
Tiksliai neprisimenu, kas iš rusiško tandemo samprotavo apie „dešrą ir laisvę“ – Dmitrijus Medvedevas ar Vladimiras Putinas. Tikriausiai – Putinas, nes tai labiau panašu į jo pasisakymų stilistiką. Iš tikrųjų, nesvarbu… Svarbu tai, kad „dešros ir laisvės“ logika pasirodė esą artima ir Lietuvos visuomenei. Apie tai byloja Delfi.lt ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa – skaitykite straipsnį „Apklausa: 70 proc. gyventojų mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne Lietuvos nepriklausomybę“.
Naiviai tikėjausi, kad bent jau Lietuvos visuomenėje materializmo ir idealizmo santykis yra kiek labiau subalansuotas, nors apie viską jau seniai bylojo emigracijos mąstai. Šiaip, reikėjo jau seniai atsisakyti iliuzijų, nes viskas bylojo apie tai, kad iliuzijoms kaip tik ir nėra vietos – bylojo ir nenuslūgstantis prezidentės populiarumas su jos „griežtu tonu“ ir „realpolitik žaidimais“, bylojo ir masinės geresnio gyvenimo paieškos svetur, bylojo ir bendros nuotaikos, kurios matomos ir girdimos…
Ką gi, neturiu teisės ką nors kaltinti. Kiekvienas laisvas žmogus laisvoje šalyje (pabrėžiu – laisvoje) turi teisę pasirinkti savo kelią, savo vertybes, savo gyvenimo būdą. Turi teisę pasilikti ar emigruoti. Turi teisę vertinti dešrą labiau nei laisvę. Turi teisę… Kol kas.
Kategorijos: Lietuvoje · Žymos: Lietuva, refleksija, visuomenė
Brazilija – Lotynų Amerikos tigrė
Globalioje ekonominėje erdvėje vyksta vaidmenų perskirstymas. Vakardienos lyderiai – JAV, Europos Sąjunga – susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, praranda stabilumą ir savo pozicijas. Užtat didelį pakilimą išgyvena Kinija. Tarp naujų galimų pasaulio lyderių vis dažniau minima ir Indija. Yra ir dar viena šalis, galinti pretenduoti į labai aukštą poziciją ateities ekonomikoje – Brazilija.
Kategorijos: Darbas · Žymos: Brazilija
Palydint 2011 metus
Paskutinė metų diena. Pagaliau sniegas – nors ir šlapias. Šie metai buvo neblogi, bet tikiuosi, kad sekantys vis vien bus geresni.
Na, o 2011 m. Lietuvoje ir Lenkijoje oficialiai buvo didžiojo mąstytojo ir kūrėjo Česlovo Milošo metais. Todėl atsisveikinant su 2011-ais galima paskaityti ir šį mano tekstą:
Česlovas Milošas – mąstytojas, VU alumnas ir „paskutinis LDK pilietis“
Baigiasi 2011-ieji, kurie Lietuvoje ir Lenkijoje buvo paskelbti žymaus kūrėjo ir mąstytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo metais. Rašytojo 100 metų jubiliejus tapo puikia proga prisiminti ir apmąstyti jo indėlį į Lietuvos ir Lenkijos kultūrą, jų santykius, tarpusavio supratimą. Č. Milošas vadino save „paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu“ – tai buvo jo meninės ir kūrybinės pozicijos, taip pat ir pasaulėžiūros pagrindas. Blaškomas po pasaulį Č. Milošas niekada nebuvo praradęs dvasinio ryšio su savo vaikystės ir jaunystės vietomis Lietuvoje – Šeteniais ir Vilniumi. Jis su malonumu prisimindavo ir studijas Vilniaus universitete.
Kategorijos: Darbas · Žymos: refleksija
Viktor